«

»

Print this Įrašas

„Skrendu, nes Kalėdų džiaugsmas neša“


Kur visi taip skuba??? 
Jau žinau… 
Kalėdos tyliai beldžias į duris. Tuk tuk tuk…
Ar girdi???
Norėčiau išgirsti. Norėčiau išgirsti tyliai krentančias snaiges, kurios dainuotų dainas gražiausias.. Jos suktųsi lediniam danguje it pienės pūkai vasara. O dabar… tik lemputės žybsi ant miesto stogų ir kvapnių eglių šakų.
Aš einu skambia gatve ir meldžiu, kad snigtų…Norėčiau, kad pradėtų snigti taip kaip niekada dar nesnigo…
Bet dangus tyli ir neišleidžia savo baltųjų draugių iš glėbio. Mano mintys nukeliauja kažkur toli, aš žingsniuoju, tik nežinau kur….Dangau! Maldauju! Paskraidink mane ant snaigių sparnų! Kalėdišką vėją
aš jau turiu…
Visada tikėjau, kad dangus mane girdi. Visada…! Nors ir truputėlį sužeistos, snaigės iš dangaus galiausiai iškrito. Snaigutės krito pavirtusios lietaus lašais, bet, kai paliesdavo žemę, užklodavo ją balta paklode.
Ačiū tau, dangau…ačiū, kad klausai ir girdi mane… Nors vėjas ir nedraugiškai glostė man skruostus, džiūgavau…Kalėdos…!Taip,  tai jos! Stebuklų ir šypsnių metas… Rėkiau sielos balsu milijoną ačiū visiems, kas buvo ir bus kartu, kas myli ir dar mylės, saugos ir gerbs mane…
Snaigės tyliai glostė mano laimingą galvą. Širdis myli viską aplink: blogą ir gerą, pažįstamą ir ne… Ar gi ne tokios yra Kalėdos? Man tokios… Skrendu snaigių sparnais, Kalėdiško vėjo nešama… Mano veide spindi didelė šypsena… O akyse atsispindi didelis AČIŪ… 
Su meile ir dideliu šypsniu 
Rūta Zulonaitė (jaunųjų žurnalistų studija)

Permanent link to this article: http://www.vmlr.lt/2008/12/04/skrendu-nes-kald-diaugsmas-nea/