«

»

Print this Įrašas

„Protingos mintys“

Iš moksleivių rašinių…

(o Tu kartais taip neparašai??? :) )

Berniukas prisikrovė pilnas kišenes arbūzų ir grįžo namo.

Ant katino nukrito kaktusas ir gailiai sukniaukė.

Pro skylėtas Juliaus Janonio kelnes buvo matyti valstietiška poeto prigimtis.

Vartininko kojos ir akys bėgiojo po aikštelę.

Žemaitė su kaimynų berniukas santykiaudavo per tvorą.

Karalius nusimovė kelnes ir parodė tikrąjį savo veidą.

Kieme vaikščiojo antys, vištos ir kitoks šlamštas.

Berniukas įėjo į klasę nuleidęs galvą ir taip žemyn galva stovėjo.

Petro Cvirkos plaukai buvo susivėlę ir nuolat šypsojosi.

Ta naktis buvo įsimintiniausia mano vasaros diena.

Mūsų name yra vaikų ir senelių, kurie dar neina į mokyklą.

Tiškevičiai, nors ir aristokratai, buvo inteligentiški žmonės.

Senovėje beždžionės buvo plikos, bet atėjus ledynmečiui jos apaugo plaukais ir virto žmonėmis.

Čarlzas Darvinas įrodė, kad Adomas ir Ieva buvo taip pat kažkada buvo beždžionės.

Būrai savo trobose laikė gyvulius, paukščius ir net žmones.

Gyventi, galima sakyti, jam nelabai sekėsi, todėl, galima sakyti, jis numirė.

Paukščius reikia globoti: vasarą jie padeda sodininkams ir daržininkams lesti kenkėjus.

Autorius puikiai supranta, kad atbulas valstietis negali ilgai dirbti.

Vasarą aš atostogauju ir kitokius darbus dirbu.

Asilas nusižvengė, parodydamas savo arkliškus dantis.

Aš mokausi devintoje klasėje, todėl labai mėgstu piešti.

Štai ir prasidėjo pamoka, kurios visi taip nekantriai bijojo.

Baigęs pradinę mokyklą, Donelaitis buvo paskirtas Tolminkiemio klebonu.

Vasarą reikia laiku nupjaiti javus, uogas, grybus, kad žiemą būtų nenuobodu nuobodžiauti.

Aš puoliau gelbėti skęstančio draugo, nes jis buvo su mano glaudėmis.

Šienapjūtės dainose apdainuojami mergelės ir grėblio santykiai.

Kovos lauke girdėjosi numirėlių šauksmai ir dejonės.

Šou lojo nežmonišku balsu.

Laikui bėgant aš artimiau susipažinau su tuo svečiu ir supratau, kad tai mano močiutė.

Jos veidas nušvisdavo, lūpos išsilenkdavo.

Dar po trisdešimties metų išvis pasensiu, nupliksiu kaip koks surūgęs obuolys.

Laikau save jau nebesubrendėle.

Esu paauglys, dar nenoriu greitai subręsti ir tapti nuo savęs priklausomu.

Maironis lietuvių narsumą, darbštumą, meilę Tėvynei perteikia baisumu.

Kai kurie žmonės ištisas dienas vaikšto pikti, susiraukę arba visai be reakcijos.

Kartais įžeidimo nuospaudos išlieka ilgam…

Staiga mano šou priėdusi parbėga iš virtuvės.

Mūsų klasė kartais būna kaip kisielius – juokiasi be reikalo.

Visos vaikino veido detalės smulkios, nedidelio ūgio.

Bartas vis turi ir turi draugų, bet niekada nesibaigia.

Pauliaus Širvio gyvenimo tikslas ir draugas buvo Nemunas.

Jo abejingumą lietuvių tautai rodo ir pokalbis su vilku, kuris užsuko tik šiaip šnektelti su karaliumi, o gal ir pamokyti.

Žmogus kaip medis: jis ir uosis, ir beržas, ir ąžuolas.

Vilius net nesugebėjo tapti Justės tarnaitės meilužiu.

Rašytojas viską stebi šuns akimis.

Aš, būdamas mažas, visada norėdavau eiti toliau nuo namų, lipti ant namų stogų.

Girdvainiui reikėjo sutikti nepaprastą, tikrai jo obuolmušių vertą merginą.

Nesvarbu, ar žmogui penkeri, ar šimtas metų, bet jei jis turi tėvus, su jais bendrauja, vis tiek yra vaikas.

Žinios, nauji dalykai – tai ne maistas, kuris susivirškina ir nieko nepalieka.

Juk jokio senesnio pasaulyje daikto, kaip knyga, mes nerasime.

Knyga – tai krūva vienodo dydžio lapų, kurie surišti į vieną vietą ir surišti į viršelį.

Kiekvienas mūsų susiduriame su vaikyste.

Mūsų gyvenimas kartojasi kiekvieną dieną.

Dažnai pasikartojanti paaglių problema – meilė.

Reikia draugystę pradėti ne proto, o charakterio sumetimais.

Justinas Marcinkevičius gąsdina skaitytoją daugtaškiu.

Duona – šventas ir ilgą kelią prakeliavęs patiekalas.

Visai neseniai Lietuvoje augo graži, didinga gėlė – tai Vytautas Mačernis.

Gimtadienyje mus vaišino tortu ir petardomis.

Ana Karenina nesurado tikro vyro ir todėl atsigulė po traukiniu.

Kai nebūdavo vyro, Milda dažnai išeidavo į lauką, kol palaipsniui tapo moterimi.

Rašytoja buvo jautri daugelyje savo vietų.

Perskaitęs „Dievų mišką“ Sruoga sužinojo, kad sunku jam buvo konsentracijos stovykloje.

Jis buvo paskutinis ūkininkas: turėjo kiaulę, arklį ir žmoną.

Lietuva tuomet buvo dydžio sulig Rusijos siena.

Ir jeigu Nemunas neįtekėtų į Baltijos jūrą, tai būtų pati ilgiausia Europos upė. Na, bent jau savo šalyje tai tikrai.

Mūsų klasė nebuvo itin susidraugavusi, todėl iki šiol nepažįstu daugybės klasiokų…

Berniukai iš paralelinės klasės labai nedraugiški: težino mano pavardę, o jau prasivardžiuoja…

Salomėja Nėris, nors ir mokytoja, gerai išmanė savo darbą.

Yra pasaulyje vietų, kur niekada dar neįžengė žmogaus akis.

Jis nešiojo akinius dėl gražumo, nors stipriai neprigirdėjo.

Pasiklydus Rusijos taigoje tau gali padėti meškos, poliarinės lapės ir paukščiai.

Paklydėlio žvilgsnį nešiojo aidas.

Jo pliką galvą taršė vėjas.

menu_juokas

Kartais ir mokytojai „protingai“ pasako..

Greit nusimauk tą sijoną! Čia tau ne diskoteka!

Na ką gi, vakar taip nieko ir neišmokome, šiandien bandysime tęsti.

Skrenda trys lėktuvai. Tegul vienas bus A, kitas B, o trečias reaktyvinis.

Mes čia mokytis susirinkome, o ne apie kažkokį Čiurlionį kalbėti!

Na ko jūs rūkote už mokyklos kampo? Kas čia jums? Vaikų darželis?

Jūsų klasė negavo nė vieno dešimtuko, išskyrus tuos penkis.

Kitą dieną kad nematyčiau tavo tėvo be pažymių knygelės!

Kaip gaila, kad jums net toks įdomus dalykas, kaip iešmučio virškinimo sistema neįdomu…

Jei neturėtumėt tų keturių banditų ir auklėtojos, būtumėt visai normali klasė…

Tokias vulgarias mergaites kaip tu, raganų laikais degindavo.

Nejau manėt, kad tie klijai, kurių pripylėte ant kėdės, sutrukdys man sumažinti jums pažymius?

Jūs taip skubat užaugt, kad nepastebit, jog jus vejasi neperskaitytas „Pinokis“!

Kas buvo minėjime gali į pamoką be tėvų neateiti!

Šis eilėraštis skirtas būtent jūsų, aštuntokai, amžiaus mokytojams.

Nekreipkit dėmesio į tą padvėsusią pelę, tęskim pamoką. Anksčiau ar vėliau jai atsibos.

Vaikai, kurie valgo nemokamą maitinimą, turi pristatyti tėvų uždarbius iki spalio 15 dienos.

Mano laikais per pamoką bijodavome pajudėti, o čia jis be jokios gėdos parkerio neturi!

Kodėl aš jums turiu viską duoti? Kas aš jums – visagalė?!

Kas nedalyvaus sporto šventėj, bus atleistas nuo fizinio!

Man nesvarbu, kad pamoka dar neprasidėjo! Tu man daugiau nevėluosi!

Nors rašyt nemoki, tavo žinios matematikoje silpnokos…

Kas būtų, jei aš pradėčiau taip bėgti kaip jūs?!

Na ir tinginiai! Tik keturioliktą puslapį atsivertė…

Ar jums rankos nukris, jei daugiau sužinosit apie tą Mindaugą?

Kodėl Marytė, nors ir neserga, bet vis tiek į mokyklą eina?!

Mokytoja sako mokiniui: Turėk gėdos! Kaip galima neatsinešti į mokyklą sąsiuvinio..? Tai kaip tu tušinuką atsineši?

Mokinys: Juk reikia rašyti…

Lietuvių kalbos mokytoja klausia: Koks žodžio ,,tryniai“ vienaskaitos vardininkas?

Mokinys: Kiaušinis.

Geografijos mokytojos pastaba: Afrikos šeimos tokios didelės iš neturėjimo ką veikti.

Kūno kultūros mokytoja perspėja: Vaikai, nespardykit kamuolių!! Tam yra rankos.

..jei kas nors tavęs paklaus kas tau dėstė geografiją- net nebandyk prasižioti.

…Neplėsk akių, nes iškris…

Lietuvių kalbos mokytoja: Yra dvi giminės: vyriška ir moteriška. Pavyzdžiui: višta ir vištinas..

Biologijos mokytoja: .. Deginau tas erkes, ir jos.. Sprogo!!! Taigi išvada būtų tokia: pamatei erkę- bėk!!!!!!!

…Negalvok kad aš kvailesnė. Pasiimu laidinį telefoną ir rašau sms.

Fizikos mokytoja perspėja: Tavo vaikai bus netikę, jei nemokėsi 3 Niutono dėsnio.

..Galvoji aš nematau..? Va, turiu akis, Va, turiu akinius. Tai reiškia kad aš matau kvadratu..

..Kokią čia būzų liniją nupiešei?!! Greit ištrink.

..Ir galvoju, meldas - moteris ar vyras….

Surinko Lina Čėsnaitė ir Rūta Beigaitė (jaunųjų žurnalistų studija)

Permanent link to this article: http://www.vmlr.lt/2008/12/05/qprotingos-mintysq/