«

»

Print this Įrašas

Diena, kurioje buvo visko

Diena, kurioje buvo visko

 

Gegužės 2-oji nepaprasta diena. Ne tik todėl, kad jau rytoj Motinos diena. Ne tik todėl, kad visą dieną šviečia saulė. Ne tik todėl, kad gamtoje pagaliau pasijuto tikrasis pavasaris. Gegužės 2-oji – Gatvės muzikos diena. Gegužės 2 –oji – viena iš Taize pasitikėjimo piligrimystės Vilniuje dienų. Štai kodėl ši diena išties nepaprasta.
           Vilnius nuo pat ryto skendi žmonių gausoje, šypsenose ir įvairiuose garsuose. Ypatingai šią dieną jaučiasi, jog Vilnius  ne tik mūsų šalies, bet ir Europos kultūros sostinė. Dėmesį traukia iš įvairių šalių susirinkę jauni žmonės, vienuoliai bei kunigai. Mieste jų neįprastai daug. Taize susitikime dalyvaujantis jaunimas išsiskyria kalbų gausa, aktyvumu ir fotoaparatų blykstėmis. 12val. Netilo Sereikiškių parkas, kur jaunieji tikintieji rinkosi pietauti. Išties stebino puiki organizacija, savanorių geranoriškumas ir švelnios šypsenos tiems, kuriems prireikia pagalbos. Papietavę visi rinkasi į 4 miesto bažnyčias, kur laikomos pamaldos. Išskirtiniu paslaptingumu ir atmosfera dvelkia Pranciškonų konventualų bažnyčia, kur susirinkusieji patogiai įsitaisę įvairiomis kalbomis gieda Taize giesmes. Iškart po to, jaunieji tikintieji gali aplankyti įvairius teminius užsiėmimus, kurių išties apstu kone visose miesto bažnyčiose.
            Bėgant saulėtai dienai praeivių žvilgsnių ir aplodismentų sulaukia būrys gatvės muzikantų. Pastarieji groja kuo įvairiausią muziką, nuo romantiškų baladžių užmerktomis akimis iki roko ir besiplaikstančių plaukų. Atrodo,Vilniaus senamiesčio gatvėse susijungia muzika, dailė bei tikėjimas. Miesto centre netrūksta veiklos, nieko keisto, kad galbūt kiek neįprasto šurmulio pasiklausyti atskuba ne tik jaunimas, bet ir pagyvenę žmonės. Jaukiai įsitaisę saulės atokaitoje jie džiugiomis šypsenomis pasitinka kiekvieną fotografą ar šalia įsikūrusį jaunuolį. Taigi, Vilniuje susijungia dar ir kelios kartos.
           Visą nepaprastą dieną tarsi vainikuoja šv. Mišios iš Arkikatedros bazilikos. Didžiulė jaunimo minia netgi netelpa į bažnyčią, taigi įsikuria šalia jos, taip pritraukdami dar daugiau praeivių žvilgsnių. Nuotaika  pakili ir vargu ar kas sugebėtų ją pakeisti. Su baltomis žvakėmis rankose ir nuoširdžiais šypsniais veiduose tikintieji tyloje išsako savo troškimus ir padėkas. 
            Dar ilgai netilsta garsus juokas, tranki muzika, bažnyčios varpai, žmonių šnekos ir tylus, nuoširdus – Ačiū.


                        



 

 


Permanent link to this article: http://www.vmlr.lt/2009/05/11/diena-kurioje-buvo-visko/