«

»

Print this Įrašas

Laureatų eilės

Tokia Lietuva

 

 

O Lietuvą, Maironio raštais išdabintą,

Iš pelenų prikeltą aš regiu.

Pažvelk, kaip greitai viskas kinta –

Sakai pušų pavirsta gintaru skaidriu.

 

O Lietuvą, Maironio raštais išdabintą,

Jaučiu širdy, regiu žydėjime linų,

Dalelę mažą užrakintą slepiu savy

Ir saugau nuo visų.

 

O Lietuvą, tą Baltijos augintą

Ir gintą mūsų probočių narsių –

Maironio raštuose randu supintą

Į siluetą trispalvės spalvų.

Rūta Reutaitė


Sveikas, Baltijos krašte!

 

1.      Mano Baltijos krašte, bangų glamonėtas,

Kirstas priešų kardu nežuvai.

Gintarinių pajūrio sakmių apžavėtas

Labas rytas visiems mums sakai.

 

Priedainis

Balto žiedo rasa ant pagoniškos ąžuolo dvasios,

Tyliai sklando migla – vaidilučių kasų atspindys.

Šitas kraštas – saujelė rugių ant užgesusio aukuro krašto

Ir be galo liūdna žaliaplaukių undinių giesmė.

 

2.      Krašte, kryžių ir kryžkelių pilnas,

Upių juostas išmargintas pievon tiesi.

Šitą dieną pasveikinęs žolę paglostai

Ir spalvotas viltis nuplukdai ateitin.

 

Priedainis

3.      Mano krašte, paskrudusios duonos kampelį

Dalini tarsi pasakas motinos vakarais.

Atskraidinki rugiams ir vaikams tyro sapno vėjelį

Ir miegokim ramiai, kol vėl rytas auksinis ateis…

 

Akvilė Armonaitė


Neleidai man tavęs prarasti

 

Akis užmerkiu, kojos basos Tavo ežere.

Iš lėto įkvepiu aš tiršto Tavo rudens rūko.

Aš dar stipriau suspaudžiu Tavo pievų dobilą delne,

Neleidai man Tavęs prarasti…

 

Einu aš Tavo slėniais – griežia vėl pabudinti svirpliai,

O Tavo dangų puošia pas Tave sugrįžę paukščiai.

Ir Tavo gatvėse, girdi, vilties šauksmai?

Neleidai man Tavęs prarasti…

 

Jau Tavo miestai statomi naujai…

Lietus nuplovė kraują -  mes pareinam čia gyventi.

Ir Tavo kaimas vėl kvepia sprogstančiais rugių daigais,

Galiu Tave iš naujo aš atrasti…

 

Ar garsiai žadina Tave, Tavo bažnyčių skambantys varpai?

Ir maldos mūsų, saldžios kaip medus, ar padeda tau šitos maldos atsikelti?

Dabar jau saugok, mus, karus ir šautuvus užmiršusius vaikus,

Kur būtume dabar, jei būtum leidus mums Tave prarasti?..

 

 

Monika Visockytė


 

 

Nemuno glėby

 

Giminė ir Kaunas –

Du žodžiai bendri.

Kaip žiedas ir saulė,

Kaip meilė brandi.

 

Ir nauja, ir sena –

Vienodai brangu.

Žinau, kad Kaune

Bus man visad džiugu.

 

Takioji Neris

Ir Nemunas žilas

Istorijom, mitais

Apie Kauną prabyla.

 

Kur aš bebūčiau,

Kur beklajočiau,

Sugrįžti gimtinėn

Tikrai nedvejočiau.

 

 

Mingailė Jarutytė


 

 

Permanent link to this article: http://www.vmlr.lt/2010/01/21/laureat-eils/