Istorija

Vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmai – meninio ir muzikinio neformalaus ugdymo įstaiga, esanti Parodos gatvėje, šalia Vytauto parko.

Rūmai pastatyti 1928 m. pagal Edmundo Fryko projektą Tautinės Lietuvos studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ lėšomis. Simetriško plano, V raidės formos rūmai išskaidyti į tris dalis: du šoninius korpusus, kurie tarpusavyje sujungti centrinėje fasadinėje dalyje. Tokiu pačiu principu pagal E. Fryko projektą pastatyti ir tuomečiai Teisingumo ministerijos rūmai (dabartinė Filharmonija).

Dviejų tarpsnių šoniniai korpusai suskaidyti į du aukštus, kuriuos pabrėžia skirtingų formų langai. Abiejų korpusų galuose suformuoti nedideli rizalitai.

Rūmuose per šventes lankydavosi garbiausi to meto Lietuvos žmonės – ministrai, aukšti karininkai, valstybės pareigūnai, kultūros veikėjai. Savo dalyvavimu korporacijos renginius ne kartą pagerbė Prezidento žmona.

1940 m. korporacijos būstinė buvo nacionalizuota, rūmai ėjo iš rankų į rankas, kol 1944 m. gruodžio mėnesį juose įkurti Kauno miesto Pionierių ir moksleivių rūmai. 1961 m. rūmams suteiktas pirmojo Tarybų Sąjungos kosmonauto Jurijaus Gagarino vardas. 1995 m. rūmai reorganizuoti į Moksleivių kūrybos namus, 1998 m. – į Vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmus.

Dabar Vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmai (VMLR) – atviras miesto visuomenei kūrybos ir kultūros židinys, plėtojantis meninio profilio kolektyvų ir studijų veiklą, organizuojantis laisvalaikio užimtumo renginius vaikams ir mokiniams, vykdantis koncertines-kultūrines programas miesto visuomenei. Rūmuose sudaromos sąlygos turiningai bei prasmingai praleisti laisvalaikį vaikams ir mokiniams nuo 4 iki 18 metų, skatinant jų saviraišką ir kūrybiškumą. Kūrybinio sezono pradžia – rugsėjo mėnuo.

Font Resize